facebook logo facebook logo

rekolekcijos 2018Lapkričio 23-25 dienomis Trinapolio rekolekcijų namuose įvyko Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos rudens rekolekcijos „Kas iš to, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi tikėjimo darbų?“ (Jok 2, 14), kurioms vadovavo Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis.
Rekolekcijų metu vyko dvasinės konferencijos, rekolekcijų dalyviai dalijosi savo patirtimis tikėjimo kelyje, ėjo Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelią, meldėsi ir šlovino Viešpatį šv. Mišiose. Šeštadienio vakare vykusiose Susitaikinimo pamaldose parapijiečiai vieni už kitus meldėsi užtarimo malda, Atgailos sakramentą teikė penki kunigai.


Štai keletas parapijiečių liudijimų apie šias rekolekcijas:

„Kai tik įžengiau pro Trinapolio rekolekcijų namų duris, visas kasdienio gyvenimo triukšmas liko anapus. Atsidūriau ramybės ir šiltų susirinkusiųjų žvilgsnių apsuptyje. O tada vyskupas Arūnas ramiu, malonaus tembro balsu ėmė lieti į mano galvą mintis apie tikėjimo malonę ir darbus, kuriuos derėtų atlikti tikinčiajam, atsakė į nerimą keliančius klausimus, išsklaidė abejones, suteikė Atgailos sakramentą... Dėkoju visiems, sukūrusiems tokią ramybės ir pilnatvės atmosferą.
Audronė D.


 

Taip gera jau senokai nebuvo. Gaudykim bangą, plaukim!
Audra


 

Dėkoju vyskupui Arūnui Poniškaičiui už tikėjimo dvasios perdavimą, rekolekcijų „perliukui“ Nastutei su gitara, užtarimo maldos merginoms ir visiems dalyviams! Dėkoju už dalinimąsi mūsų šaunioje “raudonųjų” grupelėje! Išvažiavau su nuraminta širdimi ir džiaugsminga žinia: Jėzus mus myli! Nuostabus pojūtis!
Danutė


 

Buvo labai gera ir šeimyniškai jauku. Ačiū visiems už bendrystės dovaną!
Ingrida ir Darius


 

Dėkinga Dievui už galimybę būti miškų ir tylos apsuptam vienuolyne tarp nuoširdžių žmonių, kuriuos čia sutikau. Tai, ką gavau per tas tris dienas, tai atsakymai, kuriuos tarsi apčiuopiau, bet jie buvo likę neužtvirtinti. Įgijau aiškumą daugelyje klausimų, išpažinties malonę, dievišką ramybę. Mačiau savo atvaizdą kituose ir žinau ką man reikėtų keisti. Taip gera buvo eiti šviesiu Kryžiaus keliu Dievo ir vyskupo A. Poniškaičio vedamiems.
Elena


 

Rekolekcijos... Atgaivina ir praveria širdis Dievui ir artimui. Niūrios rudens dienos prisipildo Šviesos. Vėl užsidega pilnatvės džiaugsmu akys. Kas gali būti geriau, už patirtą mūsų TĖVO apkabinimą ir tylų beldimą į mūsų ištroškusių sielų duris! O kai jos prasiveria, netikėtai išgirstam: „Ar žinai, kaip tave myliu? Tikėk ir pasitikėk!“
Aurelija ir Gytis


 

Dėkui visiems už nepaprastai šiltą bendrystę, vyskupui A. Poniškaičiui - už žodžio ir minties aiškumą, "rožinei" grupelei" už jaukumą ir nuoširdų pasidalinimą, Giedriui už sustabdytas žavias akimirkas, o organizatoriams - už dovanotą nepaprastą šventę!
Danguolė


 

Labai visiems dėkoju už šiltą ir atveriantį širdį Dievo meilei buvimą kartu! Buvau įpratusi prie tylos rekolekcijų, ir man būdavo gera. Bet dabar pamačiau, kad šiltame bendravime, gerame žvilgsnyje Dievo yra daugiau, negu galbūt logiškoje ir nuostabioje teorinėje išmintyje. Tas buvimo jaukumas ir paprastumas su Jumis buvo iš tiesų nepaprastas. Nemaniau, kad taip atsigausiu. Žinoma, nepamirštamas vyskupo A. Poniškaičio subtilus kalbėjimo harmoningumas, išmintis, gerumas, jautrumas, šypsena. Esu sužavėta Dievo žodžio stebuklu, labai įdomiu pasidalijimu grupelėje. Nuostabu - kaip per Dievo žodį, sakramentus, per JO meilės spindesį - žmogaus šypsenoje, gerose akyse - galima vėl atsistoti ant kojų. AČIŪ visiems už paprastumo ir jaukumo dievišką nepaprastumą! Jūsų visų dėka gyvenimas vėl spindi Dievo šviesoje!
Rūta B.


 

Vyskupo Arūno Poniškaičio paskaitos, jo švelnus balsas, sklandi kalba, išmintingi žodžiai, aiškios mintys - vertybės, kurios padėjo atrasti daug naujų netikėtų dalykų Evangelijos mokyme, praskaidrino mintis, nušvietė protą.
Tačiau didžiausia išmintis ir mokymas apie tikėjimo darbus atėjo per čia sutiktus žmones. Daug dalykų pergalvojau ir supratau. Kai kuriuose iš jų gyvą Jėzų sutikau. Esu be galo dėkinga už jų gerumą ir liudijimus.
Kryžiaus kelyje vienu momentu toks sunkumas užėjo, net ašaros liejosi. Ir netrukus pajutau palengvėjimą, tarsi mano naštą kažkas paėmė. Taip stipru buvo melstis kartu.
Sonata


Rekolekcijų nuotraukos čia: http://bit.ly/rekolekciju2018foto

 

 

 

Cookies make it easier for us to provide you with our services. With the usage of our services you permit us to use cookies.
More information Ok Decline