Publikuojame parapijos rekolekcijų su JE vysk. Jonu Kaunecku, vykusių 2015 lapkritį, dalyvių liudijimus.
Durys, durys, durys – po rekolekcijų kasdien pro jas eidama prisimenu žodžius: bus iškrypusios, jei nesilaikys ant dviejų vyrių – artimo ir Dievo meilės. Ir niekad negalėjau pagalvoti, kad kaip paprastai skambėtų, vykdyti tai yra taip sudėtinga.
Su vyru jau senokai namuose ir mašinoje pirmąjį mygtuką atidavę Marijos radijui. O vyskupo pamokslams skambant ne tik nuščiūvame, bet ir pagarsiname, klauso visi – paaugliai didieji taip pat. Ir bent po vieną mintį paskui ilgai nešiojamės širdyje, mintyse, kol su tuo susigyvename. Todėl išgirdę apie rekolekcijas registravomės tučtuojau, nepaisant, kad su keturių mėnesių mažiausiuoju teko dalyvauti ant rankų ir tarpduryje... Bet užtat vyrius lengviau buvo suskaičiuoti:) Prisilietimas prie šio švytinčio vyskupo dar ilgai leidžia ir pačiam švytėti. Išmintis gili ir tikra. Norisi klausytis ir semtis.
Dar kartą labai ačiū už rekolekcijas. Ingrida ir Linas Lauciai
Mane labiausiai sužavėjo vyskupo J. Kaunecko sugebėjimas tikrais gyvenimiškais pavyzdžiais (ne kokiomis vadovėlių tiesomis, didaktika) liudyti tikėjimą ir gailestingumą, įkvėpti dar daugiau vilties ir pasitikėjimo Viešpačiu, noro kovoti su savo ydomis, ypač teisuoliškumu. O dar Kryžiaus kelias lauke, sutemus. Adoracija, skambant nuostabiai muzikai... Ačiū organizatoriams. Rita D.
Praėjo jau 2 savaitės, bet vis dar gyvenu praėjusiu rekolekcijų nuotaikomis. Iš naujo perklausydamas įrašus ir tvirtindamas išgirstus žodžius savo širdy.
Atvažiavau išvargintas darbų, rutinos ir tikrai mintyse kovojau su savimi, vis užduodamas klausimą – kam man visa tai? Ir ką aš čia veikiu?
Sėdžiu kampe, viską įtariai stebėdamas... Per prisistatymą ištariu tik kelis žodžius: esu iš miško.
Kurį laiką gyvenau vienas, atsiribojęs nuo žmonių bendrystės. Tai tikrai gūdus dvasinis miškas, kuriame mes visi dažnai slepiamės...
Bet jau pirmomis konferencijos minutėmis tikrai praktiški, paprasti JE Vyskupo Kaunecko žodžiai prikaustė dėmesį ir paliete mano sielą. Kaip mažas vaikas, pasijutau saugus ir ramus šalia Tėvo. Ir su kiekviena konferencija kažkas esminio manyje keitėsi. Labai stipriai suvokiau išpažinties svarbą. JE tarnystė mums visiems i mūsų dvasinę šventovę įmūrijo dar viena tėviškos meilės plytą. O man asmeniškai davė patirti išpažinties džiaugsmą ir Jo gailestingumo malonę. Šiandien naujai žiūriu i Nukryžiuoto Jėzaus paveikslą, Jo begalinį troškimą ir kantrybę, laukiant mūsų ateinant ir uždedant savo nuodėmes ant šio kryžiaus.
Baigiantis šioms nuostabioms rekolekcijų dienoms supratau Jėzaus mokinių norą pastatyti 3 palapines ir likti ant Susitikimo kalno.
Meldžiu Dievą kiek įmanoma ilgiau išlaikyti tą nuostabų jausmą.
Labai didžiuojuosi, kad esu krikščionis ir viliuosi garbingai išstovėti iki tos akimirkos, kai būsiu pasodintas amžinybėje prie Viešpaties stalo. Laisvis
Su sese rekolekcijose nusprendėme dalyvauti išgirdusios kun. Juliaus Sasnausko kvietimą nepraleisti galimybės iš arčiau susipažinti su vyskupu Jonu Kaunecku. Ir iš tikrųjų, vyskupas pasirodė esąs kaip reta nuostabus žmogus - sovietiniais laikais nebijojęs atlikti kunigo pareigų, nuoširdus, paprastas, įkvepiantis. Susitikimas su vyskupu pranoko visus lūkesčius! Saulė
Labai palietė vyskupo išmintis. Naujai suskambėjo evangelinė tiesa (neteisk artimo) - pirma nuteisk save, o paskui kitą. Po šių rekolekcijų už vyskupą meldžiuosi kiekvieną dieną. Regina
Paaukokite Bernardinų 
